Norvegų kalbos kursai

Norvegų kalbos abėcėlė (1)

Det norske alfabetet




Aa Bb Cc Dd Ee Ff Gg Hh Ii Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Qq Rr Ss Tt Uu Vv Ww Xx Yy Zz Ææ Øø Åå


Balsiai (Vokaler)

Norvegų kalboje balsiai gali būti arba ilgi, arba trumpi. Nekirčiuoti balsiai visada yra trumpi. Kirčiuoti balsiai dažniausiai būna ilgi tada, kai po jų eina ne daugiau kaip vienas priebalsis, o trumpi – kai po jų eina du ar daugiau priebalsių (vienodų arba skirtingų).

Pavyzdžiui, žodžiuose ta ir tak balsis a bus tariamas ilgai, nes po jo eina ne daugiau kaip vienas priebalsis, o žodžiuose takk ir tante a bus trumpas, nes po jo eina du priebalsiai. Transkripcijoje balsių ilgumas žymimas dvitaškiu, o priebalsių – geminata (dvigubu priebalsiu), taigi šių žodžių tarimas užrašomas taip:

ta [ ta: ] imti
Tak [ ta:k ] stogas, lubos
Takk [ takk ] ačiū
Ei en tante [ 'tantə ] teta

Svarbu atminti, kad žodžio gale niekada nerašoma dviguba -mm, todėl tais atvejais kai po kirčiuoto balsio žodžio gale parašyta viena -m, reikia išmokti mintinai, ar balsis turi būti ilgas, ar trumpas. Pavyzdžiui, žodyje problem balsis e bus ilgas, t. y. tarsime [ pru'ble:m ], o žodyje program balsis a – jau trumpas, tariame [ pru'gramm ], tarytum būtų parašyta dviguba -mm.

Pasitaiko ir daugiau išimčių. Pavyzdžiui, tarnybinių žodžių (jungtukų, dalelyčių, taip pat įvardžių) balsis neretai tariamas trumpas, nors po jo parašytas tik vienas priebalsis, – mat tokie žodžiai, ištariant sakinį ar frazę, dažniausiai nekirčiuojami – pavyzdžiui:

Han [ hann ] jis
Hun [ hunn ] ji
Men [ menn ] bet
Hvis [ viss ] jeigu

"A" tariamas labai panašiai kaip ir lietuvių k. "a"

Kari [ 'ka:ri ] Kari (mot. vardas)
Anne [ 'annə ] Annė (mot. vardas)

"E" kirčiuotoje pozicijoje dažniausiai tariama panašiai kaip lietuvių k. "ė" ar "ie":

Lese [ 'le:sə ] skaityti
Reparere [ rəpa're:rə ] taisyti
PC [ 'pe:sə ] asmeninis kompiuteris
TV [ 'te:və ] televizija

Kartais prieš raidę "r" tarsime panašiai kaip lietuvišką "e (ia)", tik dar atviriau, ir transkripcijoje žymėsime [ æ ]:

Er [ æ:r ] yra
Her [ hæ:r ] čia
der [ dæ:r ] ten
Bergen [ 'bærgən ] Bergenas (antrasis pagal dydį Norvegijos miestas)
Verre [ 'værrə ] blogiau

Nekirčiuotas "e" tariamas kaip redukuotas garsas [ ə ].

"I" tariama visai taip, kaip ir lietuviškas "i" arba "y" (žiūrint, ar ilgas, ar trumpas garsas):

Fin [ fi:n ] puikus
Finn [ finn ] rask(ite)

"O" kartais tariama kaip [ u ], kartais – kaip [ o ]

Sol [ su:l ] saulė
Bok [ bu:k ] knyga
Sko [ sku: ] batas
Skole [ 'sku:lə ] mokykla
Ost [ ust ] sūris
Rom [ rumm ] kambarys
Sove [ 'so:və ] miegoti
Klokke [ 'klokkə ] laikrodis
Komme [ 'kommə ] atvykti

"U" dažniausiai tariama supriešakėjusi, kiek uždaresnė nei lietuvių k. "iu "ar "iū" žodžiuose siųsti, liūtas, – panašiai kaip vokiečių k. "ü". Tokiais atvejais tarimą žymime perbraukta raide „"u" ― [ u ]:

Hus [ hu:s ] namas
Hun [ hunn ] ji
Agurk [ a'gurk ] agurkas

Tačiau kartais ši raidė tariama kaip paprasta lietuviška "u":

Ung [ uŋŋ ] jaunas
Tung [ tuŋŋ ] sunkus
Dum [ dumm ] kvailas

"Y" tariama panašiai kaip "i", tik lūpas reikia labai atkišti į priekį; viršutinė lūpa riečiama į viršų, apatinė – į apačią (labializuotas "i"):

Hybel [ 'hy:bəl ] (nuomojamas) kambarys
Lys [ ly:s ] šviesus
Lyst [ lyst ] noras

"æ" dažniausiai tariama atviriau negu lietuvių k. "e" (ar "ia"), panašiai kaip anglų [ æ ] žodyje bag [ bæ:g ]:

Være [ 'væ:rə ] būti
Lære [ 'læ:rə ] mokytis

Retais atvejais raidė "æ" gali būti tariama kaip [ e ], pvz.:

Hæl [ he:l ] kulnas
Væske [ 'veskə ] skystis
Kjæledyr [ 'çe:lədy:r ] naminis gyvūnėlis, augintinis

"ø" tariama kaip vokiečių k. [ ö ], uždariau negu lietuvių k. "io" žodyje "žiogas":

Gjøre [ 'jø:rə ] daryti
Spørre [ 'spørrə ] klausti

"å" visada tariama kaip lietuvių k. [ o ]

År [ o:r ] metai
Mål [ mo:l ] tikslas, (sport.) vartai, įvartis
Også [ 'osso ] taipogi

Dvibalsiai (Diftonger)

Norvegų kalboje dažniausiai sutinkami šie dvibalsiai:

"Ai" tariama taip pat, kaip rašoma

Mai [ mai ] gegužė
Hai [ hai ] ryklys

"Ei", "eg" tariama [ æi ]

Hei [ hæi ] labas
Sei [ sæi ] Ledjūrio menkė
Seile [ 'sæilə ] plaukti, buriuoti
Regne [ 'ræinə ] lyti
Tegne [ 'tæinə ] piešti, paišyti, braižyti

"Au" tariama [ æu ]

Au [ æu ] ai, oi
Sau [ sæu ] avis

"øy", "øg" , tariama [ øy ]

Øy [ øy ] sala
Høy [ høy ] áukštas
Løgn [ løyn ] melas
Døgn [ døyn ] para

Norvegų kalbos abėcėlė : Apie norvegų kalbą
Norvegų kalbos abėcėlė (2) : Priebalsiai (Konsonanter)

Norite išmokti norvegų kalbą?

Pirkti pamokas